![]() Rankpinigiai
Rankpinigiai - pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą.
Rankpinigiai atlieka šias funkcijas:
Tik suma, atitinkanti visas tris funkcijas, gali būti laikoma rankpinigiais. Šių trijų funkcijų buvimas leidžia atskirti rankpinigius nuo avansinio mokėjimo. Avansas, kaip ir rankpinigiai, gali atlikti mokėjimo ir įrodomąją funkcijas (pvz., dėl esamos ar būsimos pagrindinės sutarties). Bet, skirtingai nuo rankpinigių, avansas niekada neatliks užtikrinamosios funkcijos, todėl šalis, sumokėjusi avansą, turi teisę reikalauti jį grąžinti visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais, o šalis, gavusi avansą, jokiomis aplinkybėmis neturi jo grąžinti dvigubai.
Pvz.: jei šalys sudaro preliminariąją sutartį, kurioje numatoma ateityje sudaryti pagrindinę sutartį dėl daikto pirkimo, tai suma, kurią pirkėjas sumoka pardavėjui pagal preliminariąją sutartį, bus laikoma avansu, o ne rankpinigiais, nes pagrindinė sutartis dar nesudaryta, todėl ir neįmanoma užtikrinti jos įvykdymo. Taigi nesudarius pagrindinės sutarties pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti avansą, o pardavėjas neturi mokėti pirkėjui dvigubos avanso sumos. Kitaip tariant, rankpinigiai gali būti mokami tik tada, kai sudaryta pagrindinė sutartis. Kitu atveju sumokėta suma bus laikoma avansu.
Rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma;
Susitarimas dėl rankpinigių, neatsižvelgiant į jų dydį, turi būti rašytinis. Rašytinės formos nesilaikymas susitarimą dėl rankpinigių daro negaliojantį.
Šaltinis:
|