Aukso standartas - tarptautinė valiutų sistema, kurioje auksas yra šalių pinigų kiekio pagrindas ir naudojamas tarptautinei prekybai ir mokėjimų balanso trūkumui padengti. Pagal aukso standartą būdavo griežtai nustatomi valiutų kursai aukso atžvilgiu. Teoriškai aukso standartas būdavo automatiško reguliavimo mechanizmas pašalinant šalių mokėjimų disbalansą: pinigų trūkumą padengdavo išoriniai aukso pavedimai, kurie sumažindavo šalies pinigų kiekį. Tai savo ruožtu sukeldavo šalies kainų defliaciją, importas tapdavo palyginti brangus, eksportas - pigus. Dėl to sumažėdavo importas ir padidėdavo eksportas. Perteklių padengdavo vidiniai aukso pervedimai, kurie padidindavo šalies pinigų kiekį. Tai savo ruožtu sukeldavo infliaciją. Importas tapdavo palyginti pigus, o eksportas - brangus. Dėl to sumažėdavo eksportas ir padidėdavo importas. Taip būdavo sugrąžinama mokėjimų balanso pusiausvyra.

Šalyje gali būti naudojamas aukso standartas, jeigu laikomasi tokių pagrindinių sąlygų:
- nustatomas tam tikras savo piniginio vieneto aukso kiekis;
- pinigų pasiūla šalyje griežtai priklauso nuo jos aukso atsargų;
- neribojamas aukso eksportas ir importas.

Esant stabiliems valiutų kursams mažinamas neapibrėžtumas bei rinka ir taip skatinama tarptautinė prekyba. Tačiau aukso standartui būdingi šie trūkumai:
- reaguojant į užsienio valiutos pasiūlos bei paklausos pokyčius, šalyje gali kilti infliacija, nedarbas ir kiti neigiami reiškiniai;
- jeigu išnaudojamos šalies aukso atsargos, aukso standartas negali būti naudojamas.

Didžioji depresija (1929 - 1933 m.) lemia aukso standarto žlugimą. Esant dideliam gamybos nuosmukiui, šalys, naudojančios aukso standartą, devalvavo savo valiutas aukso atžvilgiu, kad pagyvintų savo ekonomiką ir padidintų gyventojų užimtumą. Taip buvo pažeista pagrindinė aukso standarto sąlyga ir aukso standarto sistema žlugo.

Šaltinis: Vilniaus pedagoginis universitetas, Ekonomikos terminai ir sąvokos (mokomasis žodynas), sudarytojai J. Bagdanavičius, P. Stankevičius, L. Lukoševičius, Vilnius 1999 m.