Straipsnis parašytas remiantis teisės aktais, galiojusiais 2012.01.27

Kokios būna įmonės

Nutarus steigti įmonę, pirmiausia reikia nuspręsti, kokios rūšies įmonė yra tinkamiausia Jūsų tikslams įgyvendinti. Įvertinus norimą prisiimti riziką, galima rinktis ribotos ar neribotos atsakomybės įmonę. Lietuvoje galimų įmonių rūšis (pagal teisinę formą) rasite čia.

Lietuvoje labiausiai paplitusios šios verslui skirtos įmonės:

1. Individuali įmonė;

2. Uždaroji akcinė bendrovė;

3. Viešoji įstaiga.

Statistikos departamento duomenimis, 2012 m. pradžioje Lietuvoje veikiančių įmonių skaičius buvo toks:

Individuali įmonė

Individuali įmonė (IĮ) yra neribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad už IĮ neįvykdytas prievoles savininkas atsako savo turtu. IĮ steigėju ir savininku gali būti tik vienas fizinis asmuo, kuris negali būti kitos IĮ savininku.

IĮ savininkas paprastai yra ir įmonės vadovas. IĮ vadovu gali būti paskirtas ir kitas asmuo, tačiau tik tuo atveju, jei tai nustatyta IĮ nuostatuose. Kai IĮ vadovu savininkas paskiria kitą asmenį, su juo sudaroma darbo ar civilinė sutartis. Jei IĮ vadovu yra pats savininkas, su juo darbo sutartis nesudaroma.

Privalumai:

1. Nereikia įnešti lėšų įstatiniam kapitalui (palyginimui - UAB minimalus įstatinis kapitalas

yra 10 000 Lt);

2. Paprasta išsiimti pelną - IĮ savininkas bet kuriuo metu gali paimti IĮ pinigus ar kitą turtą savo asmeniniams poreikiams (to negalima padaryti UAB);

3. Savo įmonėje savininkas gali dirbti vienas, nesudarant darbo sutarties, todėl reikia mokėti mažesnius mokesčius⁽¹⁾. Esant reikalui galima įdarbinti ir kitus asmenis;

4. IĮ galima pertvarkyti į UAB;

5. IĮ mokestinės lengvatos: jei vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 000 000 Lt, taikomas lengvatinis 5% pelno mokesčio tarifas vietoje įprasto 15% tarifo (mokestinės lengvatos nesiskiria nuo UAB).

Trūkumai:

1. Jei verslas nuostolingas, IĮ gali bankrutuoti, tačiau savininkas savo turtu atsako už neįvykdytus IĮ įsipareigojimus;

2. IĮ savininku gali būti tik vienas asmuo, jis negali įsteigti IĮ kartu su partneriais;

3. Negalima išleisti naujų akcijų, taip pritraukiant lėšas;

4. IĮ buhalterinė apskaita daugeliu atvejų nėra paprastesnė lyginant su UAB.

Uždaroji akcinė bendrovė

Svarbiausius sprendimus akcininkai priima balsavimu. Kiekviena akcija suteikia vieną balsą, todėl balsuojant visuotiniame akcininkų susirinkime didžiausią įtaką turi daugiausia akcijų įsigijęs asmuo. UAB turi būti vienasmenis valdymo organas - vadovas, gali būti sudaromas ir kolegialus valdymo organas - valdyba.

Privalumai:

1. Nepasisekus verslui akcininkas rizikuoja tik tuo turtu, kurį įnešė į UAB, taip apsaugodamas savo asmeninį turtą;

2. Norint pritraukti papildomų lėšų, UAB gali išleisti naujas akcijas, kurias įsigydami akcininkai sumoka nustatytą pinigų sumą;

3. Galimybė pasitraukti iš verslo perleidžiant UAB akcijas kitiems asmenims ar parduodant verslą;

4. UAB mokestinės lengvatos: jei vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 000 000 Lt, taikomas lengvatinis 5% pelno mokesčio tarifas vietoje įprasto 15% tarifo.

Trūkumai:

1. Steigiant UAB privaloma įnešti ne mažiau kaip 10 000 Lt įstatiniam kapitalui;

2. Akcininkai gali išsimokėti UAB uždirbtą pelną tik per dividendus (jei UAB dirba pelningai) arba gaunant darbo užmokestį, tačiau tokiu atveju reikės mokėti didelius mokesčius (IĮ savininkas gali išsiimti įmonės lėšas daug paprasčiau):

Nuo darbo užmokesčio mokami mokesčiai

Viešoji įstaiga

Viešoji įstaiga (VšĮ) yra pelno nesiekiantis ribotos atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas - tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą. Kartais VšĮ naudojama ir komercinei veiklai, nes:

1. Galima pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis;

2. Galima gauti paramą iš fizinių ir juridinių asmenų;

3. Viešojo intereso įvaizdis naudingas komercinėje veikloje (pvz., mokymo paslaugos).

VšĮ gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ir / ar juridinių asmenų, steigėjų skaičius neribojamas.

Svarbiausius sprendimus dalininkai priima balsavimu. Vienas dalininkas turi vieną balsą, nepriklausomai nuo jo įnašo dydžio, jei VšĮ įstatuose nenustatyta kitaip. VšĮ pelnas gali būti naudojamas tik VšĮ įstatuose nustatytiems veiklos tikslams siekti ir negali būti skiriamas VšĮ dalininkams, organų nariams, darbuotojų premijoms. VšĮ turi būti vienasmenis valdymo organas - vadovas, gali būti ir kolegialūs valdymo organai.

Privalumai:

1. Ribota civilinė atsakomybė - dalininkas rizikuoja tik tuo turtu, kurį įnešė į VšĮ, taip apsaugodamas savo asmeninį turtą;

2. Nereikia įnešti lėšų įstatiniam kapitalui (palyginimui - UAB minimalus įstatinis kapitalas

yra 10 000 Lt);

3. Mokestinės lengvatos - jei mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 1 000 000 Lt, tai 25 000 Lt yra neapmokestinami. VšĮ moka pelno mokestį tik nuo ūkinės komercinės veiklos pajamų;

4. VšĮ gali vykdyti komercinę veiklą;

5. VšĮ gali gauti paramą iš juridinių asmenų ir 2% paramą iš gyventojų;

6. Galimybė pasitraukti iš veiklos perleidžiant dalininko teises kitiems asmenims;

7. Galimybė pritraukti papildomų lėšų priimant į VšĮ naujus dalininkus.

Trūkumai:

1. VšĮ pelnas negali būti išmokamas dalininkams, todėl dalininkai pinigus iš įmonės gali gauti tik išmokant darbo užmokestį;

2. VšĮ negali būti pertvarkyta į UAB;

3. VšĮ gali verstis tik jos įstatuose nurodyta veikla.

Santrumpos

1. IĮ - individuali įmonė;

2. UAB - uždaroji akcinė bendrovė;

3. VšĮ - viešoji įstaiga.

____________________

Susijusi informacija

Teisės aktai:

1. Individualių įmonių įstatymas

2. Akcinių bendrovių įstatymas

3. Viešųjų įstaigų įstatymas

4. Pelno mokesčio įstatymas

5. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas

6. Valstybinio socialinio draudimo įstatymas

7. Sveikatos draudimo įstatymas

8. Garantinio fondo įstatymas