· Konsultacijos
· Teisiniai pagrindai
· Mokesčių sistema
· Atsakymai į klausimus

Įmonių tipai

Straipsnis parašytas remiantis teisės aktais, galiojusiais 2020-01-01

Nutarus steigti įmonę, pirmiausia reikia nuspręsti, kokios rūšies įmonė yra tinkamiausia Jūsų tikslams įgyvendinti. Įvertinus norimą prisiimti riziką, galima rinktis ribotos ar neribotos atsakomybės įmonę.

Lietuvoje labiausiai paplitusios šios verslui skirtos įmonės:
1. Individuali įmonė;
2. Uždaroji akcinė bendrovė;
3. Viešoji įstaiga;
4. Mažoji bendrija (čia skaitykite plačiau).

Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. pradžioje Lietuvoje veikiančių įmonių skaičius buvo toks:

Teisinė formaĮmonių skaičius
Uždaroji akcinė bendrovė69971
Individuali įmonė9418
Viešoji įstaiga4307
Mažoji bendrija6367
Akcinė bendrovė274
Kitos17107
Iš viso:107444

Individuali įmonė

Individuali įmonė (IĮ) yra neribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad už IĮ neįvykdytas prievoles savininkas atsako savo turtu. IĮ steigėju ir savininku gali būti tik vienas fizinis asmuo, kuris negali būti kitos IĮ savininku.

IĮ savininkas paprastai yra ir įmonės vadovas. IĮ vadovu gali būti paskirtas ir kitas asmuo, tačiau tik tuo atveju, jei tai nustatyta IĮ nuostatuose. Kai IĮ vadovu savininkas paskiria kitą asmenį, su juo sudaroma darbo ar civilinė sutartis. Jei IĮ vadovu yra pats savininkas, su juo darbo sutartis nesudaroma.

IĮ steigimas rekomenduojamas, jei verslas yra individualus, skirtas 1 asmeniui, o pasirinkta veiklos rūšis nerizikinga. Jei verslas nepasisektų, IĮ savininkas turės asmeniškai atsakyti už neįvykdytus IĮ įsipareigojimus. Kadangi įstatymai nereikalauja minimalaus pradinio kapitalo, verslą galima pradėti turint gerą idėją bei nedideles pradines lėšas.

Privalumai:

1. Nereikia įnešti lėšų įstatiniam kapitalui (palyginimui – UAB minimalus įstatinis kapitalas yra 2500 EUR);
2. Paprasta išsiimti pelną – IĮ savininkas bet kuriuo metu gali paimti IĮ pinigus ar kitą turtą savo asmeniniams poreikiams (to negalima padaryti UAB);
3. Savo įmonėje savininkas gali dirbti vienas, nesudarant darbo sutarties, todėl reikia mokėti mažesnius mokesčius (žr. straipsnį Mažoji bendrija – IĮ savininko apmokestinimas nesiskiria nuo mažosios bendrijos nario apmokestinimo). Esant reikalui galima įdarbinti ir kitus asmenis;
4. IĮ galima pertvarkyti į akcinę bendrovę, uždarąją akcinę bendrovę, mažąją bendriją, taip pat į viešąją įstaigą;
5. IĮ mokestinės lengvatos: jei vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 EUR, taikomas lengvatinis 5% pelno mokesčio tarifas vietoje įprasto 15% tarifo (mokestinės lengvatos nesiskiria nuo UAB).

Trūkumai:

1. Jei verslas nuostolingas, IĮ gali bankrutuoti, tačiau savininkas savo turtu atsako už neįvykdytus IĮ įsipareigojimus;
2. IĮ savininku gali būti tik vienas asmuo, jis negali įsteigti IĮ kartu su partneriais;
3. Negalima išleisti naujų akcijų, taip pritraukiant lėšas;
4. IĮ buhalterinė apskaita daugeliu atvejų nėra paprastesnė lyginant su UAB.

Uždaroji akcinė bendrovė

Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad akcininkai savo turtu neatsako už UAB neįvykdytas prievoles. UAB įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 2500 EUR. UAB gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ir/ar juridinių asmenų, o akcininkų skaičius nuo 2017 m. birželio 29 d. pakeistus LR Akcinių bendrovių įstatymą neribojamas (iki įstatymo pakeitimo joje turėjo būti mažiau kaip 250 akcininkų). Akcininkas gali parduoti ar kitaip perleisti (pavyzdžiui, dovanoti, mainyti ir pan.) savo turimas UAB akcijas.

Svarbiausius sprendimus akcininkai priima balsavimu. Kiekviena akcija suteikia vieną balsą, todėl balsuojant visuotiniame akcininkų susirinkime didžiausią įtaką turi daugiausia akcijų įsigijęs asmuo. UAB turi būti vienasmenis valdymo organas – vadovas, gali būti sudaromas ir kolegialus valdymo organas – valdyba.

Privalumai:

1. Nepasisekus verslui akcininkas rizikuoja tik tuo turtu, kurį įnešė į UAB, taip apsaugodamas savo asmeninį turtą;
2. Norint pritraukti papildomų lėšų, UAB gali išleisti naujas akcijas, kurias įsigydami akcininkai sumoka nustatytą pinigų sumą;
3. Galimybė pasitraukti iš verslo perleidžiant UAB akcijas kitiems asmenims ar parduodant verslą;
4. UAB mokestinės lengvatos: jei vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 EUR, taikomas lengvatinis 5% pelno mokesčio tarifas vietoje įprasto 15% tarifo.

Trūkumai:

1. Steigiant UAB privaloma įnešti ne mažiau kaip 2500 EUR įstatiniam kapitalui;
2. Akcininkai gali išsimokėti UAB uždirbtą pelną tik per dividendus (jei UAB dirba pelningai) arba gaunant darbo užmokestį, tačiau tokiu atveju reikės mokėti didelius mokesčius (IĮ savininkas, MB narys gali išsiimti įmonės lėšas daug paprasčiau):

Nuo darbo užmokesčio mokami mokesčiai:

MokestisTarifas
Gyventojų pajamų mokestis (GPM)Moka darbuotojas (1):
20% – metinių pajamų (neįskaitant apskaičiuotų 2018 m. ar anksčiau) dalis, neviršijanti  84 *VDU;
32% – metinių pajamų (neįskaitant apskaičiuotų 2018 m. ar anksčiau) dalis, viršijanti 84 *VDU
Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokosMoka darbuotojas (1):
6.98%
0% ** (užsieniečiams)
Valstybinio socialinio draudimo įmokosMoka darbuotojas (1):
12.52%
14.62%, jeigu apdraustasis moka papildomą 2.1% pensijų įmoką savo lėšomis.
15.52%, jeigu apdraustasis moka papildomą 3% pensijų įmoką savo lėšomis.
(Socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio sumos ar kitokio su darbo santykiais susijusio atlygio, tačiau nuo iš to paties darbdavio gautų pajamų įmokos yra skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip 84 VDU).

Moka įmonė:
1.31% Nedarbo socialiniam draudimui  (2.03% , jei terminuota darbo sutartis)
Soc. draudimo įmokos nelaimingų atsitikimų draudimui (I grupė - 0.14%; II grupė – 0.4%; III grupė – 0.7%, IV grupė – 1.4%);
0.16% Garantinio fondo įmoka;
0.16% Ilgalaikio darbo išmokų fondo įmoka
(Socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio sumos ar kitokio su darbo santykiais susijusio atlygio, tačiau nuo iš to paties darbdavio gautų pajamų įmokos yra skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip 84 VDU ir ne mažesnės kaip MMA*** (yra išimčių)).

Viešoji įstaiga

Viešoji įstaiga (VšĮ) yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. Kartais VšĮ naudojama ir komercinei veiklai, nes:

1. Galima pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis;
2. Galima gauti paramą iš fizinių ir juridinių asmenų;
3. Viešojo intereso įvaizdis naudingas komercinėje veikloje (pavyzdžiui, mokymo paslaugos).

VšĮ gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ir/ar juridinių asmenų, steigėjų skaičius neribojamas.

Svarbiausius sprendimus dalininkai priima balsavimu. Vienas dalininkas turi vieną balsą, nepriklausomai nuo jo įnašo dydžio, jei VšĮ įstatuose nenustatyta kitaip. VšĮ pelnas gali būti naudojamas tik VšĮ įstatuose nustatytiems veiklos tikslams siekti ir negali būti skiriamas VšĮ dalininkams, organų nariams, darbuotojų premijoms. VšĮ turi būti vienasmenis valdymo organas – vadovas, gali būti ir kolegialūs valdymo organai.

Privalumai:

1. Ribota civilinė atsakomybė – dalininkas rizikuoja tik tuo turtu, kurį įnešė į VšĮ, taip apsaugodamas savo asmeninį turtą;
2. Nereikia įnešti lėšų įstatiniam kapitalui (palyginimui – UAB minimalus įstatinis kapitalas yra 2500 EUR);
3. VšĮ mokestinės lengvatos:  jeigu vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 EUR, taikomas lengvatinis 5 % pelno mokesčio tarifas vietoje įprasto 15% tarifo. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 463 str. 1 dalį  pelno nesiekiantys vienetai gali susimažinti apmokestinamąjį pelną lėšomis, tiesiogiai skiriamomis einamąjį mokestinį laikotarpį arba numatomomis tiesiogiai skirti per du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti (visuomenei naudinga veikla, iš kurios nėra uždirbamos pajamos,  pavyzdžiui teikiant nemokamas paslaugas, organizuojant nemokamus seminarus, renginius ir pan.);
4. VšĮ  turi teisę verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais;
5. VšĮ gali gauti paramą iš juridinių asmenų ir 1.2% paramą iš gyventojų;
6. Galimybė pasitraukti iš veiklos perleidžiant dalininko teises kitiems asmenims;
7. Galimybė pritraukti papildomų lėšų priimant į VšĮ naujus dalininkus.

Trūkumai:

1. VšĮ pelnas negali būti skiriamas dalininkams, viešosios įstaigos organų nariams, darbuotojų premijoms;
2. VšĮ negali būti pertvarkyta į UAB, IĮ, MB (VšĮ gali būti pertvarkoma į biudžetinę įstaigą, taip pat labdaros ir paramos fondą);
3. VšĮ gali verstis tik jos įstatuose nurodyta veikla;
4. VšĮ neleidžiama skolintis pinigų už palūkanas iš savo dalininko ar su juo susijusio asmens.

____________________

(1) Mokestį apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalo įmonė.

*VDU – vidutinis darbo užmokestis, taikomas apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti. 2020 m. 1 VDU – 1241.40 EUR; 84 VDU – 104277.60 EUR; 120 VDU – 148968 EUR.

**Pagal darbo sutartis dirbantys užsieniečiai, turintys vizą, ir kiti pagal darbo sutartis dirbantys asmenys, nuolat negyvenantys LR, išskyrus tuos, kuriems vadovaujantis ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais yra taikomi LR socialinio draudimo teisės aktai.

***Draudėjo ir apdraustojo VSD įmokos už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip MMA, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį:
1) Buvo drausti pas kitą draudėją pagal VSD įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalis;
2) Gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją;
3) Buvo ne vyresni kaip 24 metų (taikoma iki kalendorinio mėnesio, kai asmeniui sukanka 24 metai);
4) Turi nustatytą 0–55% darbingumo lygį;
5) Gavo motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką.

Parengta remiantis

1. Individualių įmonių įstatymas; www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.FAB13F21783F/asr
2. Akcinių bendrovių įstatymas; e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.106080/asr
3. Viešųjų įstaigų įstatymas; e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.29578/asr
4. Pelno mokesčio įstatymas; e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.157066/dfIVBYBuAc
5. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas; www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.C677663D2202/asr
6. Valstybinio socialinio draudimo įstatymas; e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.1327/vqEtvZxrdg
7. Sveikatos draudimo įstatymas; e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.28356/asr


Reikalinga profesionali konsultacija?

Vis dar turite klausimų? Mes pasiruošę Jums padėti!