Straipsnis parašytas remiantis teisės aktais, galiojusiais 2020-01-01

Skolų išieškojimas – priemonių ir procedūrų visuma, kuriomis kreditorius siekia vieno tikslo – iš skolininko atgauti skolą. Šis straipsnis atsakys į patį svarbiausią klausimą – kokias galimybes kreditorius turi ir kaip efektyviai ir mažiausiomis sąnaudomis atgauti skolą.

Skolų išieškojimas apima tokius teisiškai galimus skolos išieškojimo etapus: 1) ikiteisminį; ir 2) teisminį skolos išieškojimą.

Ikiteisminis skolų išieškojimas

Atliekant ikiteisminį skolos išieškojimą siekiama atgauti skolą nesikreipiant į teismą. Kreditorius, pats vykdydamas ikiteisminio skolos išieškojimo procedūrą, iš esmės patiria tik nežymias laiko ir finansines sąnaudas (pvz., pretenzijos parengimui dėl skolos, išlaidas pašto paslaugoms ir pan.).Tuo tarpu teisminis skolos išieškojimas iš kreditoriaus atima žymiai daugiau laiko, be to, iš anksto patiriamos pakankamai didelės finansinės išlaidos (dokumentų teismui parengimo išlaidos, žyminis mokestis teismui, atstovavimo išlaidos, išlaidos antstoliui pateikiant teismo sprendimą vykdyti ir pan.), kurios neaišku kada bus atgaunamos iš skolininko.

Priminimas arba pretenzija

Siekiant skolos išieškojimo procesą vykdyti efektyviai, reikėtų pradėti nuo pačių paprasčiausių ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmų. Vos tik atsiradus skolos faktui, būtina iš karto informuoti skolininką apie skolos susidarymą. Tai galima atlikti paprasčiausio telefoninio skambučio ar elektroninio laiško pagalba. Kartais skolininkas paprasčiausiai pamiršta skolą, užtenka kreditoriui ją priminti ir skola būna grąžinama.

Jeigu skolininkas pripažįsta skolą ir pažada iki tam tikro termino padengti įsiskolinimą, tačiau pažado nesilaiko, tokiu atveju rekomenduotina fiksuoti priminimą apie skolą raštu, t. y. parengti rašytinį dokumentą (pretenziją, priminimą ar raginimą padengti skolą ir kt.) ir išsiųsti jį skolininkui registruotu paštu buveinės (juridiniam asmeniui) ar gyvenamosios vietos (fiziniam asmeniui) adresu. Šiuo dokumentu būtina raštu priminti skolininkui apie susidariusią skolą, nustatyti terminą, iki kurio reikalaujama padengti skolą. Taip pat būtina informuoti skolininką apie gresiančias pasekmes, nepadengus skolos nustatytu terminu.

Grafikas

Priklausomai nuo skolininko finansinės būklės ir geranoriškumo, galima susitarti dėl skolos grąžinimo dalimis, sudarant ir pasirašant mokėjimų grafiką.

Skolos grąžinimą laiku pagal nustatytą grafiką galima užtikrinti laidavimu, kai už skolininko įsipareigojimą laiduoja kitas asmuo savo asmeniniu turtu, t.y. laiduotojas įsipareigoja atsakyti kreditoriui, jeigu skolininkas ar asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės kreditoriui.

Vekselis

Skolos grąžinimą dalimis taip pat galima užtikrinti pasirašant vekselį. Vekselis – vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui.

Vekselio neapmokėjimo atveju, reikalavimai pagal vekselį patenkinami ne ginčo tvarka, todėl nereikalingas teismo procesas. Notaras išduoda vykdomąjį įrašą, su kuriuo galite iš karto kreiptis į antstolį dėl priverstinio išieškojimo. Tai viena efektyviausių skolos grąžinimą užtikrinančių, priemonių.

Palūkanos arba netesybos

Siunčiant raginimą dėl skolos padengimo galima reikalauti, kad skolininkas padengtų ne tik skolą, bet ir už termino praleidimą priklausančias mokėti palūkanas arba netesybas.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Tai reiškia, jog jeigu šalys tarpusavyje nėra susitarę dėl palūkanų dydžio atskiru rašytiniu susitarimu, palūkanų dydis skaičiuojamas remiantis šiomis nuostatomis.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

Netesybos už termino atsiskaityti praleidimą gali būti nustatytos tik rašytiniu šalių susitarimu.

Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma (bauda) arba tam tikru procentu (delspinigiai), skaičiuojamu nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir pan.

Ar galima reikalauti ir delspinigių, ir palūkanų?

Reikalauti ir delspinigių, ir palūkanų už tą patį laikotarpį nederėtų: teisminio ginčo nagrinėjimo atveju teismas dažnai tokį kreditoriaus reikalavimą vertina kaip nepagrįstą, nes delspinigių ir palūkanų priteisimas kartu reikštų dvigubos atsakomybės skolininkui taikymą. Taigi, tokiu atveju būtų priteisiama didesnioji reikalaujama suma, įskaitant į ją mažesniąją sumą.

Kreditorius turi teisę į visišką nuostolių, padarytų dėl termino praleidimo, atlyginimą. Jeigu nuostoliai viršija delspinigių ar palūkanų sumą, nuostolius kreditorius turi pagrįsti ir pateikti juos įrodančius dokumentus papildomai. Tokiu atveju teismas turėtų priteisti kreditoriaus patirtus ir įrodytus nuostolius, tačiau papildomai delspinigių ar palūkanų (kurių paskirtis – minimalių nuostolių atlyginimas) nepriteis.

Teisminis skolų išieškojimas

Nepavykus atgauti skolos ikiteisminiu būdu, jeigu skola jau yra įsisenėjusi arba skolininkas nepripažįsta skolos ar ją ginčija, teisminis skolos išieškojimas tampa vienintele išeitimi, siekiant atgauti skolą. Tokiu atveju kreditorius gali pasinaudoti galimybe prisiteisti skolą ir ją atgauti iš skolininko priverstine tvarka.

Į teismą galima kreiptis keletu skirtingų būdų: 1) pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo; 2) ieškiniu, kuris gali būti nagrinėjamas: a) dokumentinio proceso; arba b) ginčo teisenos proceso būdu.

Teismo įsakymas

Tai paprasčiausias ir pigiausias skolos išieškojimo būdas, kadangi teisme dalyvauti nereikia, o pareiškimas teismui paduodamas užpildant nustatytą formą, kurioje išdėstomos skolos atsiradimo aplinkybės. Prie pareiškimo jokie įrodymai nepridedami. Tačiau pareiškimas nenagrinėjamas, jeigu:

1. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo momentu kreditorius nėra įvykdęs jam priklausančios prievolės (ar jos dalies), už kurią reikalaujama sumokėti, o skolininkas reikalauja ją įvykdyti;
2. Yra neįmanoma prievolę įvykdyti dalimis, o kreditorius reikalauja įvykdyti dalį prievolės;
3. Skolininkas gyvena užsienyje arba užsienyje yra skolininko buveinė;
4. Skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos.

Tuo atveju, kai pagal kreditoriaus reikalavimą iškėlus teisme bylą ir priėmus teismo įsakymą paaiškėja, kad skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, teismas panaikina teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palieka nenagrinėtą.

Išsprendęs pareiškimo priėmimo klausimą, teismas nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, išduoda kreditoriui teismo įsakymą. Teismo įsakymas įsiteisėja, jeigu per dvidešimt dienų nuo pranešimo įteikimo dienos skolininkas nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo. Įsiteisėjęs teismo įsakymas pateikiamas antstoliui vykdyti.

Už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo mokamas žyminis mokestis, lygus ketvirtadaliui tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme ginčo teisena, tačiau ne mažesnis negu dešimt litų.

Ieškinys (dokumentinis procesas)

Šis skolos išieškojimo būdas patrauklus tuo kad kreditoriui nereikia vykti į teismą. Ieškinys gali būti išspręstas pagal dokumentinio proceso taisykles, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais.

Dokumentinio proceso tvarka ieškiniai nenagrinėjami, jei atsakovas gyvena užsienyje arba jeigu užsienyje yra atsakovo buveinė. Ieškinyje turi būti nurodomas ieškovo prašymas nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka bei nurodyti visi rašytiniai įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus.

Preliminarų sprendimą teismas turi priimti ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo ieškinio priėmimo dienos. Jeigu atsakovas nepateikia prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo teismui raštu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos, preliminarus teismo sprendimas įsiteisėja ir jo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas, kuris pateikiamas antstoliui vykdyti.

Už ieškinį, paduodamą dokumentinio proceso tvarka, mokamas žyminis mokestis yra lygus pusei tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme bendrąja ginčo teisena, tačiau ne mažesnis kaip dvidešimt litų.

Ieškinys (teisenos procesas)

Be aukščiau aptartų paprastesnių skolos priteisimo procedūrų, ginčą teismas gali nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Kaip skolos atgavimo būdas, toks skolos priteisimo procesas yra pats ilgiausias. Dažniausiai pasirenkamas tada, kai tarp šalių yra ginčas, trūksta įrodymų ir pan. Šio proceso trukmę lemia ir tai, jog jo metu teismui teikiama pakankamai daug rašytinių procesinių dokumentų, yra skiriami teismo posėdžiai ir pan.

Praktiniai patarimai

1. Pirmiausia rekomenduojama atlikti veiksmus, siekiant išvengti skolų susidarymo: 1) patikrinti būsimą klientą prieš sudarant sutartį (kreditingumas); 2) numatyti protingas ir Jūsų interesus apsaugančias sąlygas sutartyje.
Susitarimuose rekomenduojama įtraukti mokėjimų įskaitymo tvarką: pirma eile dengiamos skolos išieškojimo išlaidos, antra eile delspinigiai arba palūkanos ir tik trečia eile dengiama gryna skolos suma. (LR CK 6.54 str.)
2. Kreditoriui svarbu surinkti pakankamai rašytinių įrodymų, kurie gali tapti lemiami vėliau, jeigu prireiktų savo teises ginti teisme. Vos skolininkui praleidus prievolės įvykdymo terminą, rekomenduotina iš karto apie susidariusią skolą priminti raštu – elektroniniu paštu arba siunčiant registruotu paštu rašytinę pretenziją ar raginimą padengti skolą.
3. Svarbu, jog visi susitarimai su skolininku dėl mokėjimo terminų būtų fiksuojami raštu, t.y. sutartimi, susitarimu, prekių gavėjo parašu ant sąskaitų faktūrų arba prekių perdavimo akto, sudaromi skolų suderinimo aktai ir kt.

Pvz.: jeigu prekės perduodamos pirkėjui pagal PVM sąskaitą faktūrą, nors įstatymiškai neprivaloma, tačiau būtų naudinga, jeigu pirkėjas ar jo atstovas priimantis prekes ant jos pasirašytų, bei pažymėtų pilnai pareigas, vardą ir pavardę, kadangi nesant rašytinės tarp šalių sudarytos sutarties, PVM sąskaita faktūra vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Šalių pasirašytas skolų suderinimo aktas taip pat gali būti įrodymu, patvirtinančiu, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiu aktu nustatytos skolos dydžio.

Kitaip tariant – svarbu turėti tvarkingus skolą įrodančius dokumentus, siekiant, kad:
– skolininkas, vilkindamas atsiskaitymą, neturėtų papildomų argumentų dėl mokėjimo atidėjimo;
– persikėlus ginčui į teismą būtų paprasčiau įrodyti skolos faktą ir aplinkybes.

4. Jeigu šalys susitaria taikiai dėl skolos grąžinimo, tokį susitarimą rekomenduojama sudaryti raštu, numatant sąlygas ir atsakomybę už mokėjimo terminų nesilaikymą (skolos grąžinimo terminai gali būti fiksuojami skolos mokėjimo grafike, galutinį skolos grąžinimo terminą galima būtų užtikrinti vekseliu, laidavimu ar pan.)

5. Rekomenduojama nedelsti, kai skolininkas vis žada atsiskaityti, tačiau jokių realių veiksmų neatlieka. Siekiant, kad skolininkas nepiktnaudžiautų Jūsų geranoriškumu, rekomenduojama išsiųsti pranešimą dėl skolos. Skolininkui neatsiskaičius nurodytais terminais ar nesudarius atsiskaitymo grafiko, siunčiamas antras pranešimas dėl kreipimosi į teismą. Skolininkui neatsiskaičius – rekomenduojama kreiptis į skolų išieškojimo kompanijas arba iš karto į teismą. Svarbu nelaukti daugiau negu 180 dienų, nes didėja rizika dėl skolininko nemokumo ir beviltiškų skolų susidarymo.

Susijusi informacija

1. Skolos dokumentų pavyzdžiai
2. Vekselis (straipsnis)