· Konsultacijos
· Teisiniai pagrindai
· Mokesčių sistema
· Atsakymai į klausimus

Viršvalandžiai, naktinis darbas, poilsio ir švenčių dienos

Straipsnis parašytas remiantis teisės aktais, galiojusiais 2020-01-01

AtvejisDK straipsnisApmokėjimasKompensavimas atostogomis (darbuotojo prašymu)
Darbas naktįDK 144 str. 3 d.Ne mažiau kaip 1.5 DU-
Viršvalandžiai darbo dieną (ne naktį)DK 144 str. 4 ir 5 d.Ne mažiau kaip 1.5 DULaikas, padaugintas iš 1.5 pridedamas prie atostogų
Viršvalandžiai darbo dieną naktįDK 144 str. 4 ir 5 d.Ne mažiau kaip 2 DULaikas, padaugintas iš 2 pridedamas prie atostogų
Darbas poilsio dieną (ne pagal grafiką)DK 144 str. 1 ir 5 d.Ne mažiau kaip 2 DULaikas, padaugintas iš 2 pridedamas prie atostogų
Viršvalandžiai poilsio dienąDK 144 str. 4 ir 5 d.Ne mažiau kaip 2 DULaikas, padaugintas iš 2 pridedamas prie atostogų
Darbas švenčių dienąDK 144 str. 2 ir 5 d.Ne mažiau kaip 2 DULaikas, padaugintas iš 2 pridedamas prie atostogų
Viršvalandžiai švenčių dienąDK 144 str. 4 ir 5 d.Ne mažiau kaip 2.5 DULaikas, padaugintas iš 2.5 pridedamas prie atostogų

______________
Pastaba: darbas naktį – nuo 22.00 iki 6.00 val.
DU – Darbo užmokestis

Viršvalandžiai

Kas yra viršvalandžiai?

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – „DK”) 119 str. viršvalandžiai – laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę.

Darbdavys viršvalandinius darbus gali nurodyti dirbti tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus tokius išimtinius atvejus, kai:
1) Dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai ar siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams, avarijoms ar gaivalinėms nelaimėms ar likviduoti jų skubiai šalintinas pasekmes;
2) Būtina užbaigti darbą ar pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą ar sugestų medžiagos, produktai ar įrenginiai;
3) Tai numatyta kolektyvinėje sutartyje.
Per 7 paeiliui einančių kalendorinių dienų laikotarpį negali būti dirbama ilgiau kaip 8 valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas savo sutikimą dirbti iki 12 valandų viršvalandžių per savaitę išreikštų raštu. Tokiais atvejais negali būti pažeista maksimali vidutinė 48 valandų darbo laiko trukmė per savaitę, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį.

Pagal naują DK apskaitinis laikotarpis negali viršyti 3 paeiliui einančių mėnesių (113 str. 1d.). Maksimali viršvalandžių trukmė per metus – 180 valandų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta dėl ilgesnės viršvalandžių trukmės. Dirbant viršvalandžius, negali būti pažeisti maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai.

Pagal DK 114 ir 115 str. maksimaliojo darbo laiko reikalavimai:
1) Vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per kiekvieną 7 dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 valandos;
2) Darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 12 valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir 60 valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį;
3) Turi būti laikomasi darbo laiko režimo ypatumų dirbantiems naktį darbuotojams (DK 117 str.), nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms darbuotojoms ir asmenims iki 18 metų, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme;
4) Negali būti dirbama daugiau kaip 6 dienas per 7 paeiliui einančias dienas.
5) Dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, maksimalusis darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 52 valandos per kiekvieną 7 dienų laikotarpį, netaikant šios taisyklės darbui pagal susitarimą dėl papildomo darbo ir budėjimui.

Remiantis DK 121 str., transporto, pašto, žemės ūkio, energetikos įmonėse, gydymo ir socialinės globos įstaigose, taip pat jūrų ir upių laivyboje ir kitose ekonominės veiklos srityse maksimaliojo darbo laiko reikalavimai ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai, darbo laiko režimo ir darbo apskaitos taisyklės gali skirtis nuo DK nustatytų normų. Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumus šiose veiklos srityse nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar kolektyvinės sutartys.

Pagal DK 122 str., jeigu DK normos nenustato kitaip, darbo laiko režimas negali pažeisti šių minimaliojo poilsio laiko reikalavimų:
1) Per darbo dieną (pamainą) darbuotojui suteikiamos fiziologinės pertraukos pagal darbuotojo poreikį ir specialios pertraukos, dirbant lauko sąlygomis (lauke arba nešildomose patalpose), profesinės rizikos sąlygomis, taip pat dirbant sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą;
2) Ne vėliau kaip po 5 valandų darbo darbuotojams turi būti suteikta pietų pertrauka, skirta pailsėti ir pavalgyti. Šios pertraukos trukmė negali būti trumpesnė negu 30 minučių ir ne ilgesnė kaip 2 valandos, nebent šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo. Per pietų pertrauką darbuotojas gali palikti darbovietę;
3) Kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės, o per 7 paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent 35 valandų nepertraukiamojo poilsio laikas. Jeigu darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukmė yra daugiau kaip 12 valandų, bet ne daugiau kaip 24 valandos, nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas negali būti mažesnis negu 24 valandos;
4) Jeigu budėjimas trunka 24 valandas, poilsio laikas trunka ne mažiau kaip 24 valandas.


Darbo kodeksas darbdaviui nustato pareigą darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymėti tikslią kiekvieno darbuotojo dirbtų viršvalandžių apskaitą.

Viršvalandžių apmokėjimas

Pagal DK 144 str. už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Darbuotojo prašymu darbo viršvalandinio darbo laikas, padaugintas 144 str. 4 dalyje nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko.

Juridinio asmens vienasmenio valdymo organo viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma, tačiau už tą darbą nėra mokama, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų (pagal DK 101 str. 3 ir 4 d.) viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma ir už jį mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Tokių juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų skaičius įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje negali sudaryti daugiau negu 20% darbdavio darbuotojų vidutinio skaičiaus. Tokių darbuotojų sąrašą nustato darbo teisės normos.

Kada gali būti skiriami viršvalandžiai?

Remiantis DK 119 str. 2d., darbdavys viršvalandinius darbus gali nurodyti dirbti tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus tokius išimtinius atvejus, kai:
1) Dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai ar siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams, avarijoms ar gaivalinėms nelaimėms ar likviduoti jų skubiai šalintinas pasekmes;
2) Būtina užbaigti darbą ar pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą ar sugestų medžiagos, produktai ar įrenginiai;
3) Tai numatyta kolektyvinėje sutartyje.

Svarbu atkreipti dėmesį, jog Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (37 ir 38 str.) numatyti tokie viršvalandinių darbų apribojimai:
1) Nėščias, neseniai pagimdžiusias ar krūtimi maitinančias darbuotojas skirti viršvalandiniams darbams be jų sutikimo draudžiama.
2) Neįgalieji gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus, jeigu to jiems nedraudžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada, tik su jų sutikimu.

Darbas naktį

Naktinis darbas

Pagal DK 117 str. nakties laikas – kalendorinis laikas nuo 22.00 valandos iki 6.00 valandos.

Dirbančiu naktį laikomas toks darbuotojas, kuris:
1) Ne mažiau kaip tris valandas per darbo dieną (pamainą) dirba nakties laiku arba
2) Ne mažiau kaip ketvirtį viso savo darbo laiko per metus dirba nakties laiku.
Dirbančio naktį darbuotojo darbo laikas vidutiniškai negali viršyti 8 valandų per darbo dieną (pamainą) per apskaitinį 3 mėnesių laikotarpį, jeigu aukštesnio negu darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse nesusitarta kitaip. Dirbančių naktį darbuotojų, išskyrus darbuotojus, nurodytus DK 118 str., kurių darbas susijęs su ypatingais pavojais arba kurio fizinis ar protinis darbo krūvis yra didelis (DK 112 str. 4 d.), bet kuriuo 24 valandų trukmės laikotarpiu, kai jis dirba naktį, darbo laikas per dieną (pamainą) negali viršyti 8 darbo valandų.

Apmokėjimas už darbą naktį

DK 144 str. 3 d. nustatyta, kad už darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

Darbo naktį ribojimai

Naujajame DK nebeliko naktinio darbo draudimų, tačiau jie numatyti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 36, 37 ir 38 str. Asmenų iki 18 metų darbas naktį draudžiamas. Nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos gali būti skiriamos dirbti naktį tik su jų sutikimu. Jeigu tokios darbuotojos nesutinka dirbti naktį arba pateikia pažymą, kad toks darbas pakenktų jų saugai ir sveikatai, jos perkeliamos dirbti dieną. Jeigu dėl objektyvių priežasčių tokių darbuotojų neįmanoma perkelti į dieninį darbą, joms suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios arba vaiko priežiūros atostogos, iki vaikui sueis vieni metai. Atostogų iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios metu mokamas darbuotojai priklausantis mėnesinis darbo užmokestis. Neįgalieji gali būti skiriami dirbti naktį, jeigu to jiems nedraudžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada, tik su jų sutikimu.

Poilsio ir švenčių dienos

Poilsio dienos

Pagal DK 124 str. poilsio diena – diena, kurią nedirbama pagal darbo laiko režimą. Bendra poilsio diena yra sekmadienis. Paprastai darbuotojams nustatoma 5 darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienomis, t.y. šeštadieniu ir sekmadieniu, tačiau įmonėse, kuriose dėl gamybos pobūdžio ar kitų sąlygų 5 darbo dienų savaitė neįmanoma, nustatoma 6 darbo dienų savaitė su viena poilsio diena – sekmadieniu. Remiantis DK 124 str. skirti dirbti poilsio dieną galima tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais.

Švenčių dienos

Vadovaujantis DK 123 str. paprastai nedirbama šiomis švenčių dienomis:
1. Sausio 1-ąją – Naujųjų metų dieną;
2. Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną;
3. Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną;
4. Sekmadienį ir pirmadienį – krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis;
5. Gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną;
6. Pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną;
7. Pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną;
8. Birželio 24-ąją – Rasos ir Joninių dieną;
9. Liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną;
10. Rugpjūčio 15-ąją – Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną);
11. Lapkričio 1-ąją – Visų Šventųjų dieną;
12. Gruodžio 24-tąją – Kūčių dieną;
13. Gruodžio 25-ąją ir 26-ąją – Kalėdų dienomis.
Švenčių dieną dirbama tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais.
Pagal DK 112 str. 5 d. švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus.

Apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis

Pagal DK 144 st. už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas, padaugintas iš DK 144 str. 1–2 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko. Juridinio asmens vienasmenio valdymo organo darbo poilsio dieną, švenčių dieną apskaita yra tvarkoma, tačiau už tą darbą nėra mokama, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų (DK 101 str. 3 ir 4 d.) darbo poilsio dieną, švenčių dieną darbo apskaita yra tvarkoma ir už jį mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Tokių juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų skaičius įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje negali sudaryti daugiau negu 20% darbdavio darbuotojų vidutinio skaičiaus. Tokių darbuotojų sąrašą nustato darbo teisės normos.
Jei darbo grafike numatyta dirbti poilsio dieną (visiems dirbantiems ne pagal grafiką tai būtų šeštadienis ir sekmadienis, esant 5 darbo dienų savaitei, ir sekmadienis, esant 6 darbo dienų savaitei), mokėti padidintą atlygį už šį darbą neprivaloma, nes darbo grafike turi būti nustatomos poilsio dienos kitomis savaitės dienomis.

Svarbu paminėti, kad Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 37 str. nustatyta, kad nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos gali būti skiriamos dirbti poilsio ir švenčių dienomis tik su jų sutikimu.

Susijusi informacija

 

Parengta remiantis

1. Darbo kodeksas; www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/f6d686707e7011e6b969d7ae07280e89/asr
2. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas; e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.215253/asr


Reikalinga profesionali konsultacija?

Vis dar turite klausimų? Mes pasiruošę Jums padėti!