Straipsnis parašytas remiantis teisės aktais, galiojusiais 2020-01-01

Darbdaviams aktualūs klausimai dėl studento-praktikanto darbo įforminimo ir darbo apmokėjimo, kitų praktikos atlikimo sąlygų.

LR mokslo ir studijų įstatymo 53 str. 16 d. įtvirtinta nuostata, pagal studijų programą numatytai studentų praktikai atlikti įmonė, įstaiga ar organizacija, kurioje studentas atlieka praktiką, ir studentas bei aukštoji mokykla, kurioje jis studijuoja, sudaro praktinio mokymo sutartį. Už studentų praktikos organizavimą atsakinga aukštoji mokykla. Taigi priimant studentą praktikai privaloma trišalė studento praktinio mokymo sutartis. Šios sutarties formą patvirtino švietimo ir mokslo ministras (2016 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr. V-1011). Tam, kad įmonėje studentas galėtų atlikti praktiką, būtinos šios sąlygos:

1) Mokymosi įstaigos studijų programose turi būti numatyta studentų praktika;
2) Turi būti pasirašyta trišalė praktinio mokymo sutartis tarp mokymosi įstaigos, įmonės ir studento.

Praktinio mokymo sutarties sąlygos

Kadangi praktinio mokymo sutartis yra vienas iš pagrindinių dokumentų, įteisinančių įmonės ir studento-praktikanto santykius, svarbu aptarti reikalavimus, keliamus šiai sutarčiai:
1) Studentas atlieka praktiką pagal studijų programą ir suderintą praktikos planą (programą);
2) Aukštoji mokykla su įmone ar įstaiga suderina siunčiamų studentų praktikos tikslą, numatomus rezultatus, praktikos trukmę bei kitas praktikos atlikimo sąlygas ir tvarką;
3) Įmonė įsipareigoja:
– Suteikti studentui praktinio mokymo vietą, sudaryti sąlygas praktikos planui (programai) įgyvendinti, aprūpinti praktikos planui (programai) įgyvendinti reikalinga informacija ir neatitraukti studento nuo praktinio mokymo užduočių vykdymo;
– Užtikrinti, kad studentui būtų paskirtas praktikos vadovu kvalifikuotas darbuotojas (arba valstybės tarnautojas), turintis ne mažesnį kaip 3 metų atitinkamo darbo stažą, su kuriuo studentas detalizuoja praktikos planą (programą), kuris vykdo praktikos priežiūrą, jai pasibaigus, ją įvertina;
– Organizuoti būtinus darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instruktažus;
– Vadovaudamasis priimančioje organizacijoje nustatyta tvarka ir susitarimu su aukštąja mokykla dėl darbo tvarkos ir sąlygų, užtikrinti studentui darbuotojų saugos ir sveikatos bei higienos normas atitinkančias darbo sąlygas, prireikus aprūpinti studentą praktikai atlikti būtinais darbo įrankiais, darbo drabužiais ir darbo avalyne, kitomis asmeninėmis ir kolektyvinėmis darbuotojų saugos ir sveikatos priemonėmis;
– Skirti studentui su studijų bei praktinio mokymo specifika susijusias užduotis bei užtikrinti, kad nebūtų skiriamos su studijų bei praktinio mokymo specifika nesusijusios užduotys nekvalifikuotam darbui atlikti;
– Informuoti aukštąją mokyklą apie atliekamos praktikos eigą ir atsižvelgiant į praktikos vadovo įvertinimą išduoti dokumentą apie studento atliktą praktiką;
– Informuoti studentą, kuriam praktikos metu suteikiama informacija yra priimančios organizacijos komercinė arba kita paslaptis, neplatinama už priimančios organizacijos ribų, bei apie už šios informacijos platinimą taikomas baudas (jei tokios yra numatytos vidaus dokumentuose).
4) Aukštoji mokykla įsipareigoja:
– Užtikrinti studento, siunčiamo atlikti praktiką, būtiną praktikai teorinį ir praktinį pasirengimą;
– Skirti praktikos vadovą – aukštosios mokyklos dėstytoją, kuris studentui padeda parengti ir tvirtina praktikos planą (programą), užtikrina praktikos tikslų pasiekimo priežiūrą ir prireikus kartu su priimančios organizacijos atsakingais darbuotojais (arba valstybės tarnautojais) operatyviai sprendžia su studento atliekama praktika iškilusias problemas;
– Aprūpinti priimančios organizacijos paskirtą praktikos vadovą metodinėmis vadovavimo praktikai rekomendacijomis (priemonėmis);
5) Studentas įsipareigoja:
– Per sutartyje nustatytą terminą, bet ne vėliau kaip iki praktikos pradžios, parengti praktikos planą (programą) ir suderinti su aukštosios mokyklos paskirtu praktikos vadovu, ne vėliau kaip per pirmąją praktikos dieną detalizuoti praktikos planą (programą) su priimančios organizacijos paskirtu praktikos vadovu;
– Uoliai vykdyti praktinio mokymo užduotis;
– Neatvykęs į praktiką priimančioje organizacijoje, nedelsdamas turi pranešti apie tai praktikos vadovams, nurodydamas priežastį, o ligos atveju – pateikdamas gydytojo pažymą;
– Laikytis priimančios organizacijos steigimo ir veiklos dokumentų, darbo tvarkos taisyklių, susitarimo su aukštąja mokykla dėl darbo tvarkos ir sąlygų nuostatų; laikyti paslaptyje priimančios organizacijos komercines ir kitas paslaptis bei informaciją, kuri neplatinama už priimančios organizacijos ribų;
– Tausoti priimančios organizacijos turtą, už padarytą materialinę žalą atsakyti įstatymų nustatyta tvarka;
– Laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės apsaugos taisyklių reikalavimų;
– Informuoti aukštąją mokyklą, jei praktikos atlikimo laikotarpiu yra skiriamos su studijų bei praktinio mokymo specifika nesusijusios užduotys nekvalifikuotam darbui atlikti, jei priimanti organizacija nesudaro sąlygų praktikos planui (programai) įgyvendinti;
– Parengti praktikos ataskaitą pagal aukštosios mokyklos nustatytus reikalavimus, pateikti ją aukštosios mokyklos paskirtam praktikos vadovui.

Svarbu pabrėžti, kad švietimo ir mokslo ministro patvirtintoje sutartyje nėra sąlygos, jog įmonė privalo mokėti praktikantui arba jo mokymosi įstaigai atlyginimą už praktikanto atliekamą praktiką, t. y. už dirbtą darbą. Tai reiškia, jog studentų praktika, jei laikomasi aukščiau minėtų sąlygų, yra neatlygintina. Taip pat reikėtų paminėti, kad šio santykio šalims nėra draudžiama susitarti dėl praktikanto darbo apmokėjimo sudarant terminuotą darbo sutartį.

Terminuota darbo sutartis

Studentui-praktikantui galima pavesti savarankiškai atlikti tam tikras užduotis, dirbti tam tikrą darbą tik tuomet, jei su juo sudaryta terminuota darbo sutartis. Jei tokia darbo sutartis nesudaryta, studentą-praktikantą turi prižiūrėti įmonės atstovas, pagelbėti jam dirbant pavestus darbus. Remiantis DK 67 str., terminuota darbo sutartis – darbo sutartis, sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui. Tokios darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos, tam tikram dienomis, savaitėmis, mėnesiais ar metais skaičiuojamam terminui, iki tam tikros užduoties įvykdymo ar tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo. Terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, kai darbo santykių buvimo laikotarpiu išnyksta aplinkybės, dėl kurių buvo apibrėžtas sutarties terminas. Taip par reikia pabrėžti, kad terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams negali būti daugiau kaip 20% visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių skaičiaus.

Nelegalus darbas

Aptariant atvejį, kai įmonė nori laikinai suteikti darbą studentui, o pastarasis siekia laikinai padirbėti įmonėje, kad įgautų darbinės praktikos, tačiau tai nėra numatyta studijų programoje, galima daryti išvadą, kad šiuo atveju negali būti sudaroma studento praktinio mokymo sutartis. Vadinasi, norint įteisinti tokio studento darbą įmonėje, turėtų būti sudaroma savanoriškos praktikos (skaityti žemiau) arba darbo sutartis. Priešingu atveju įmonei galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama LR užimtumo įstatymo 56 str. Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Pabaigiant svarbu paminėti, kad LR užimtumo įstatymo 56 str. 4 d. nurodyta, kad nustačius nelegalų darbą, institucija, vykdanti nelegalaus darbo kontrolę, skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2896 iki 5792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Taigi galima matyti, jog sankcijos už nelegalų darbą yra nemažos.

Savanoriška praktika

Asmenys iki 29 metų turi galimybę abipusiu susitarimu įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje atlikti nemokamą savanorišką praktiką. Tokia praktika asmenims, net ir nesantiems studentais, sudaro palankesnės sąlygas be jokių trečiųjų asmenų (aukštosios mokyklos, darbo biržos) sudaryti dvišales praktikos sutartis ir atlikti įmonėje praktiką, siekiant įgyti atitinkamų praktinių darbinių įgūdžių. Žinoma, įstatymuose įtvirtinti tam tikri saugikliai, kad savanoriška praktika nebūtų piktnaudžiaujama, ir kad tai nebūtų priemonė paslėpti nelegalų darbą.
Savanorišką praktiką reglamentuoja LR užimtumo įstatymo 10 str. ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. spalio 24 d. įsakymas Nr. A1-573 “Dėl Savanoriškos praktikos atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Remiantis LR užimtumo įstatymo 10 str., asmenys iki 29 metų turi teisę sudaryti savanoriškos praktikos sutartis su įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis ar kitomis organizacinėmis struktūromis, kuriose atliekama savanoriška praktika. Jaunesni kaip 18 metų asmenys turi teisę sudaryti savanoriškos praktikos sutartį, jeigu tam neprieštarauja vaiko atstovas pagal įstatymą. Tokia praktika teisėtai atliekama tik pasirašius savanoriškos praktikos sutartį, priešingu atveju tai bus laikoma nelegaliu darbu.

Įmonė, likus ne mažiau kaip vienai darbo dienai iki numatytos asmens savanoriškos praktikos atlikimo pradžios ir per 3 darbo dienas po savanoriškos praktikos atlikimo pabaigos, teisės aktų nustatyta tvarka informuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinį skyrių, vykdantį savanoriškos praktikos sutartims keliamų reikalavimų laikymosi kontrolę, apie asmens savanoriškos praktikos pradžią ir pabaigą. Savanorišką praktiką atliekantys asmenys yra draudžiami sveikatos bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu valstybės lėšomis LR įstatymų nustatyta tvarka.

Asmuo tuo pačiu metu gali atlikti savanorišką praktiką ne daugiau kaip pagal vieną savanoriškos praktikos sutartį. Savanoriškos praktikos sutartis su ta pačia įmone gali būti sudaroma ne daugiau kaip vieną kartą. Savanoriškos praktikos sutarčių skaičius įmonėje negali viršyti 10% visų įmonės darbuotojų skaičiaus, o jeigu įmonėje yra mažiau kaip 10 darbuotojų, toje įmonėje negali būti sudaryta ir galioti daugiau kaip viena savanoriškos praktikos sutartis.
Savanorišką praktiką atliekančio asmens sudarytos savanoriškos praktikos sutarties terminas arba bendras to asmens sudarytų savanoriškos praktikos sutarčių terminas negali būti ilgesnis kaip 2 mėnesiai per kalendorinius metus.
Asmuo gali sudaryti savanoriškos praktikos sutartį ne daugiau kaip 3 kartus, o bendras jo sudarytų savanoriškos praktikos sutarčių terminas negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai. Savanoriška praktika yra neatlygintina.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. spalio 24 d. įsakymas Nr. A1-573 “Dėl Savanoriškos praktikos atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo” nustato savanoriškos praktikos organizavimo sąlygas ir savanoriškos praktikos sutarties formą. Remiantis nurodyta tvarka, įmonė savanorišką praktiką atliekančiam asmeniui iš kvalifikuotų darbuotojų paskiria savanoriškos praktikos vadovą, su kuriuo savanorišką praktiką atliekantis asmuo parengia savanoriškos praktikos atlikimo planą (programą). Vadovas vykdo savanoriškos praktikos atlikimo priežiūrą, o savanoriškai praktikai pasibaigus per 5 darbo dienas savanorišką praktiką atlikusiam asmeniui raštu pateikia jos įvertinimą. Jei savanorišką praktiką pageidaujantis atlikti asmuo yra registruotas teritorinėje darbo biržoje, prieš pradėdamas atlikti savanorišką praktiką arba ne vėliau nei per 5 darbo dienas nuo savanoriškos praktikos pradžios su teritorinės darbo biržos specialistu jis patikslina savo individualų užimtumo veiklos planą (kai atlikti savanorišką praktiką pageidauja bedarbiai) arba šios priemonės įgyvendinimas numatomas Darbo ieškančio asmens apsilankymų kortelėje (kai atlikti savanorišką praktiką pageidauja kiti darbo ieškantys asmenys, registruoti teritorinėje darbo biržoje, su kuriais individualus užimtumo veiklos planas nesudaromas).

Susijusi informacija