Informaciją parengė
Darbo sutarties nutraukimas
Turinys

Straipsnis parašytas remiantis teisės aktais, atnaujinta 2013.06.01

 

Darbo sutarties nutraukimo pagrindai

Vienas iš darbo santykių pasibaigimo būdų yra darbo sutarties nutraukimas Darbo kodekse (toliau - DK ) numatytais pagrindais:

1) darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu (DK 125 str.);
2) darbo sutarties nutraukimas suėjus terminui (DK 126 str.);
3) darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu:
    a. nesant svarbių priežasčių (DK 127 str. 1 d.);
    b. esant svarbioms priežastims (DK 127 str. 2 d.);
4) darbo sutarties nutraukimas dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių (DK 128 str.);
5) darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 str.);
6) darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo (DK 136 str.);
7) darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju (DK 137 str.).

 

Kas ir kokiais pagrindais gali inicijuoti darbo sutarties nutraukimą?

 

Darbuotojas

Darbdavys

Bankroto administratorius

DK 125 straipsnis

DK 125 straipsnis

DK 137 straipsnis

DK 126 straipsnis

DK 126 straipsnis

 

DK 127 straipsnis

DK 129 straipsnis

 

DK 128 straipsnis

DK 136 straipsnis

 

 

Darbuotojo atleidimas iš darbo

Darbo teisėje pripažįstama neteisėto atleidimo iš darbo prezumpcija - bylose dėl darbuotojų atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš darbo atleistas teisėtai ir pagrįstai, todėl atleidžiant darbuotoją labai svarbu laikytis DK nustatytų reikalavimų.

 

Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu (DK 125 str.)

 

Šis darbo sutarties nutraukimo būdas yra vienas iš priimtiniausių, nes šalys yra laisvos susitarti dėl atleidimo sąlygų, todėl praktikoje kyla mažiausiai ginčų dėl šio darbo sutarties nutraukimo būdo. DK 125 str. numato tokią procedūrą:

 

1) viena darbo sutarties šalis raštu pasiūlo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu;
2) antroji šalis per 7 dienas raštu turi pranešti pasiūlymą pateikusiai šaliai apie sutikimą arba nesutikimą su pasiūlymu;
3) sutarusios nutraukti sutartį, šalys sudaro raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo, kuriame numatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama ir kitos sutarties nutraukimo sąlygos (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.);
4) jei antroji šalis per 7 dienas nepraneša apie savo sprendimą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį yra atmestas.

 

Nutraukiant sutartį šalių susitarimu DK nenustato įspėjimo termino ar kitaip nereguliuoja atleidimo datos nustatymo. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu, darbuotojui gali būti mokama išeitinė išmoka, kurios dydžio nereglamentuoja DK, todėl šalys yra laisvos tartis dėl išeitinės kompensacijos dydžio.

 

Terminuotos darbo sutarties nutraukimas (DK 126 str.)

 

Suėjus darbo sutarties terminui, darbdavys arba darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suėjus terminui sutartis automatiškai nenutrūksta, todėl norint nutraukti darbo santykius reikia informuoti kitą šalį apie darbo sutarties nutraukimą suėjus terminui. Darbdaviui svarbu informuoti atleidžiamą darbuotoją iki terminuotos sutarties pabaigos, priešingu atveju sutartis taps neterminuota ir nutraukti jos šiuo pagrindu nebus galima.

 

Darbuotojo atleidimas iš darbo nesant jo kaltės (DK 129 str.)

 

DK darbo sutarties nutraukimo galimybę, kai nėra darbuotojo kaltės, sieja su svarbių priežasčių buvimu, todėl darbdavio nurodomos atleidimo iš darbo priežastys turi būti pakankamai svarbios, kad leistų nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 str. Svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių.

 

Darbdavys, siekiantis nutraukti sutartį pagal DK 129 str., turi įspėti darbuotoją laikydamasis DK 130 straipsnio reikalavimų. Įspėjime turi būti nurodyti:

 

1) atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas;
2) atleidimo iš darbo data;
3) atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka.

 

Įspėjimo terminas skaičiuojamas pagal DK 26 str. taisykles. Šio termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės dienos, kurią darbuotojas gavo rašytinį įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą (DK 26 str. 1 d.). Pavyzdžiui, 2011-09-01 įteikiamas įspėjimo lapelis. 2 mėn. įspėjimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos, t.y. nuo 2011-09-02. Terminas baigiasi po 2 mėn., atitinkamo mėnesio atitinkamą dieną, t.y. 2011-11-02.

 

Norint teisėtai atleisti darbuotoją iš darbo reikia laikytis šių sąlygų:

 

a) taikyti teisėtą darbo sutarties nutraukimo pagrindą (DK 129 str.);

b) nepažeisti darbuotojui taikytinų garantijų (DK 132, 133, 134, 135 str. ir kt.);

c) laikytis darbo sutarties nutraukimo tvarkos (DK 130, 131 str. ir kt.);

 

Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo (DK 136 str.)

 

Darbo sutartis be įspėjimo gali būti nutraukiama esant darbdavio iniciatyvai (DK 136 str. 3 d.) arba nepriklausomai nuo darbo sutarties šalių valios (DK 136 str. 1 d.).
DK 136 str. 1 d. numatyti konkretūs atvejai, kada darbo sutartis turi būti nutraukiama nepaisant darbo sutarties šalių valios. DK 136 str. 1 d. nurodytais atvejais darbdavys privalo atleisti darbuotoją, todėl įspėjimo terminas netaikomas.

 

Pagal DK 136 str. 3 d. darbo sutartis be įspėjimo gali būti nutraukiama esant darbdavio iniciatyvai tik tada, kai darbuotojas padaro darbo drausmės pažeidimą. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo dviem atvejais:

 

1) kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos;
2) kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 str. numatytas šiurkščių darbo drausmės pažeidimų sąrašas).

 

Pabrėžtina, kad:

a) nutraukiant darbo sutartį pagal DK 136 str. 3 d., privaloma laikytis drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos (DK 240 str.);

b) darbuotojui, atleidžiamam iš darbo padarius darbo drausmės pažeidimą, išeitinė išmoka nėra mokama;

c) visais atvejais su darbuotoju atsiskaitoma už jo faktiškai iki atleidimo atliktą darbą ir sumokama kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.

 

Atleidimas iš darbo bankroto atveju (DK 137 str.)

 

Bankrutuojančios įmonės administratorius per 3 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo, kuriame kreditoriai nutarė įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, dienos arba nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo raštu įspėja įmonės darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po 15 darbo dienų nutraukia su jais darbo sutartis. Atleistiems darbuotojams išmokama jų dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

 

Išmokos nutraukiant darbo sutartį

DK nustato reikalavimą darbdaviui visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad darbdavys ir darbuotojas gali susitarti dėl kitokios nei DK numatytos atsiskaitymo tvarkos. Tokį susitarimą būtina sudaryti raštu, kiek įmanoma tiksliau apibrėžiant atsiskaitymo sąlygas.

 

Darbdaviui taip pat svarbu laiku atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, nes uždelsus atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbdavys privalės sumokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką.

 

Atsiskaitymo su darbuotoju dieną darbdavys privalo sumokėti visas darbuotojui priklausančias pinigines sumas:

 

1) priklausantį darbo užmokestį už išdirbtą laikotarpį;
2) darbo užmokesčio skolą ir delspinigius (tuo atveju, jei darbdavys yra skolingas darbuotojui);
3) kompensaciją už nepanaudotas atostogas (jei jos nebuvo suteiktos atleidžiant darbuotoją);
4) išeitinę išmoką;
5) kitas sumas.

 

Išeitinė išmoka

 

Nutraukus darbo sutartį pagal DK 129 str. ir 136 str. 1 d. 6 p., atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje:

 

1) iki 12 mėn. - 1  mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) 12-36 mėn. - 2mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) 36-60 mėn. - 3 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) 60-120 mėn. - 4 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
5) 120-240 mėn. - 5 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
6) daugiau kaip 240 mėn. - 6 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

 

Nutraukus darbo sutartį kitais DK IV skirsnyje (išskyrus DK 125 ir 126 str. bei 127 str. 1 d. nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip.

 

Susijusi informacija

Teisės aktai:

1. Darbo kodeksas

 

 

 

iLAW logo

 

Advokatų profesinė bendrija „Bagdanskis iLAW" gali Jums padėti visais darbo teisės klausimais.
Susisiekite:    +370 5 24 876 70    info[et]ilawfirm.lt     www.ilawfirm.lt

 

 

 

 

line

Autorius

Dr. Tomas Bagdanskis, advokatas, Advokatų kontora „iLAW“

Paslaugos